užbrūklinti

užbrū̃klinti 1. intr. užduoti su brūkliu: Aš tau kad užbrū̃klinsiu, tai ir tinginys išdulkės Ig. Nelįsk, ba kap aš tau lazda užbrū̃klinsiu! Kt. 2. tr. su brūkliu užveržti: Jis vagiui rankas tep užbrū̃klino, jog tos net pamėlo Vlkv. 3. tr. užkišti, užsklęsti (duris): Tvirtai užbrūklinau duris rš. \ brūklinti; užbrūklinti